Holė negalėtų vadinti savęs laiminga, ją stipriai paveikė mamos mirtis, o ir paskutiniais metais mama nebuvo mylinti ir besišypsanti kaip vaikystėje. Uždaroji Holė įprato neprisileisti žmonių, sielos žaizdų neatveria netgi savo vaikinui Rupertui.

Holės gyvenimas pasikeičia sužinojus, kad Graikijoje, Zakinto saloje, paveldėjo tetos namą. Keisčiausia, ji net nežinojo turinti tetą! Kodėl mama jai nepasakojo nei apie salą, nei apie seserį? Holė išsiruošia į salą aiškintis, ką mama nuo jos nuslėpė.

Zakinte, keliaudama senų laiškų pėdsakais, ji susipažįsta su Aidanu ir pamažu supranta, į ką linksta jos širdis...

„Buvimas čia, Zakinte, kai ką jos širdyje pažadino. Kol kas negalėjo tiksliai pasakyti ką, bet pokytis neabejotinai įvyko. Ji atsidūrė aplinkoje, kuri visais atžvilgiais turėjo būti visiškai svetima, o nutiko priešingai – čia ji ėmė jaustis kur kas laisviau nei namie, Anglijoje.“