„Turime asociatyviųjų pareigų, nes esame vertinančios būtybės – ir ne tik ta prasme, kad žmonės kai kuriuos dalykus laiko vertingais, o kai kuriuos – ne, pavyzdžiui, kad vienas vertina alų, o kitas muziką. Mes būtume skirtingos būtybės, arba bent mūsų gyvenimas radikaliai pasikeistų, jei nevertintume vaikų, draugų, gimtosios šalies, jei santykiai su jais neturėtų vaidmens mūsų gyvenime, jei mintis, jog tai yra mano žmona ar draugas, nebūtų paskata vienaip ar kitaip elgtis, jei mes būtume abejingi šitokiems ryšiams ir santykiams. Pamėgink įsivaizduoti, kaip pasikeistų tavo gyvenimas, jei ne tik nebevertintum ir nebepuoselėtum to, kas dabar tau svarbu, bet kad ir nieko nebevertintum, jokiems žmonėms ir jokiems projektams nebeteiktum pirmenybės, viską ir visus lygiai traktuotum? Ką tada veiktum rytą atsikėlęs?“