Senelis ir senelė gyveno sau vieni, vaikų neturėjo. Kad liūdna nebūtų, senelis grieždavo armonika, senelė mušdavo būgnelį. Staiga tik barkšt patarkšt! – pro langą įlėkė kažkas apvalaus ir šmaukšt – pasislėpė kampe. Tai sviedinukas! Žvilgteli į kampą ir iš tiesų pamato, kad tas sviedinukas labai gražus, glotnutis, apvalutis, minkštutis, putlutis – visai kaip moliūgėlis. Sviedinukas pasiliko namuose vienas, kol senelis ir senelė parneš valgyti. Kas nutiko vienam likusiam namie mažyliui, skaitykite knygelėje. Aš mažas sviedinukas, nors tikras Greituoliukas, aš viską suprantu, man nieko nebaisu...