„Visuomet reikia atpažinti savo norus ir poreikius. Žmogus trokšta daugelio dalykų, kurie jam nebūtini, ir jam stinga daugelio dalykų, kurių jis nenori. Tavo laimė slypi tame truputyje, kurį turi, o ne pertekliuje, kurio sieki. Jei pasaulyje manai ką nors turįs, iš tiesų jis turi tave; jei manai ką nors valdąs, iš tiesų pasaulis valdo tave. Per visa tai, ko šeimininkas manai esąs, vienijiesi su demonu, nes šiame pasaulyje esi tam, kad duotum ir tarnautum, o ne kad turėtum, valdytum ir įsakinėtum.“ – Šv. Sarbelijus

Juozapas Antanas Maklufas (Youssef Antoun Makhlouf) gimė 1828 m. gegužės 8 d. turkų okupuotame Libane. 1852 m. įstojo Libano maronitų ordino (OLM) vienuolyną ir pasirinko Sarbelijaus, II a. Antiochijos Bažnyčios kankinio, vardą. 1853 m. davė iškilmingus neturto, skaistumo ir klusnumo įžadus. 1859 m. liepos 23 d. pašventintas kunigu. Pajutęs pašaukimą gyventi vienumoje, dvidešimt trejus metus praleido kaip atsiskyrėlis, paniręs į askezę ir maldą. Mirė 1898 m. Kalėdų išvakarėse. Po tėvo Sarbelijaus mirties, jam užtariant, įvyko daug stebuklų ir daugiau kaip 13 tūkstančių stebuklingų pagijimų aprašytų laikraščiuose ir minimų vienuolyno įrašų knygose.

1965 m. gruodžio 5 d. paskelbtas palaimintuoju. 1977 m. spalio 9 d. popiežius Paulius VI tėvą Sarbelijų kanonizavo.