Tai poezijos knyga „Švelniai tariant“ , kurią skaityti tiesiog įdomu. Neįprastas ir autoriaus statusas: išleidęs du eilėraščių rinkinius jis apgynė daktaro disertaciją, kurioje analizavo poezijos modernėjimą totalitarizmo sąlygomis. Trečio rinkinio kūrinius poetas vadina savaip – eilėmis. Savitumą lemia kasdienės ir poetinės kalbos, kone buitiško dienoraščio ir meninio regėjimo diskusijos bei sąlyčiai. Diskusijoje dalyvauja ir piešiniai, sukurti skaitant eilėraščius.