Matas – keistas šuo tiek išvaizda, tiek charakteriu. Nors jis – mišrūnas, tačiau atrodo aristokratiškai, o ne kaip paprastas sargiukas. Movetas meistriškai aprašo jo išvaizdą, panaudodamas jūrines metaforas. Mato asmenybė pasireiškia daugeliu ypatumų, kurių svarbiausias tas, kad Matas įsitikinęs, jog būti šunimi neverta. Bet, kaip rašo autorius, Matas nebuvo vienas iš kvailų šunų, kurie įsivaizduoja esą žmonėmis. Ne, Matas toleravo ir žmones, ir šunis, bet nebuvo nei žmogus, nei šuo. Ar tai atrodo kvaila? Galbūt. Bet kur jūs matėte šunį, laipiojantį kopėčiomis ir vaikščiojantį tvoromis? Kur jūs matėte šunį, diskutuojantį su policininku ar ganantį pašautas antis?