Šunų prostatos patologijos pradėtos tyrinėti jau seniai, tačiau iki šiol nėra atskleistos tikslios daugelio patologijų priežastys ir jų patogeneziniai mechanizmai, ieškoma vis naujų diagnozavimo ir gydymo būdų. Lietuvoje prostatos ligos ir patologijos kitų autorių nėra tyrinėtos. Šios monografijos autoriai nuo 2003 m. tyrė šunų prostatos patomorfologiją ir taikė prostatos hiperplazijos gydymo metodą. Remdamiesi savo tyrimų rezultatais autoriai bandė atsakyti į kitų mokslininkų iškeltus uždavinius. Buvo paskelbta mokslinių straipsnių žurnaluose su citavimo indeksu, apginta disertacija bei keletas studentų ir rezidentų baigiamųjų darbų. Dažniausia prostatos patologija yra gerybinė prostatos hiperplazija. Šios monografijos autorių tyrimų duomenimis, ji daignozuojama apie 80% šunų. Prostatoje randama daug kitų patologijų, pavyzdžiui, cistos – įgimtos (paraprostatinės cistos), pirminės (prostatos cistos) ir antrinės (dėl prostatos hiperplazijos, uždegimo ar žvyninės metaplazijos), prostatitas, intraepitelinė neoplazija, navikai, metaplazija, atrofija ir kt. Šunų prostatos patologijų priežastys yra įvairios, pavyzdžiui, infekcijų sukėlėjai (ūmus ir lėtinis prostatitas, abscesai), hormonai (prostatos hiperplazija ir metaplazija), anatominiai ar embriologiniai pokyčiai ir kancerogeninės medžiagos, sukeliančios navikus. Patologijų pasireiškimas didėja su šunų amžiumi ir gali būti susijęs su fiziologinių funkcijų kitimu dėl androgenų įtakos. Manoma, kad gyvūnai, gyvenentys šalia žmonių, patiria panašų aplinkos, maisto medžiagų poveikį, todėl serga panašiomis ligomis.