Anksti mirusio poeto V. Onaičio (1939–1968) eilėraščų knyga iš rinkinių „Nerimo pasakos“ ir „Dega širdies ugnis“. Kai kurie eilėraščiai, taip pat filosofinės poeto mintys spausdinamos pirmą kartą. Dvasinių jėgų įtempimas, „nebijant susprogdinti širdies“, minties ir jausmo sintezė, ieškant prasmės ir „nuogo tiesos kūno“ – ryškiausia V. Onaičio kūrybos žymė, atsispindinti šioje knygoje.