Lili loštelėjo galvą ir išvydo jo akis, tamsias ir degančias jos pačios geismo atšvaitais, paskui jo lūpos susiliejo su jos lūpomis, iš pradžių nuberdamos jas kuo švelniausiais ir vos juntamais, paskui - vis aistringesniais ir karštesniais bučiniais.

Netrukus Gi paleido ją, vis dar švelniai žvelgdamas į veidą, pagavo jos plaukų sruogelę ir užkišo už ausies. Jos širdis be žodžių kvietė vėl bučiuoti ją, tuo tarpu sąmonė priešinosi, tenkindamasi jau patirta šiluma ir švelnumu.