Diena, kai sugriūva pasaulis, niekuo nesiskiria nuo kitų. Beatričė nė nepastebėjo, kaip virto pilka pele, pareigingai besirūpinančia sutuoktiniu ir dukrelėmis, kas rytą pėdinančia į bulvarinio laikračio redakciją sukurpti dar kelių niekam nereikalingų straipsnių. Tačiau vieną dieną jos vyras Kristijonas pareikia, kad ieina pas kitą moterį. O tada ir prasideda... Būna, irsti, net keiki likimą, kad jis toks neteisingas. Bet, žiūrėk, staiga ima ir paaikėja: ogi smarkiai klysti tu pats. Romane apraomas skausmingas kelias į suvokimą, kad didžiausia gyvenimo vertybė - tai eima, o jos isaugojimas priklauso nuo dviejų žmonių pastangų. iltas nuoirdus pasakojimas apie skausmingus kelius į svarbiausių gyvenimo vertybių suvokimą. Irena Buivydaitė