Intymūs ir įkvepiantys atsiminimai apie bičiulį ir kolegą fiziką Stepheną Hawkingą Stepheno Hawkingo, vieno iš pačių įtakingiausių šiandienos fizikų, gyvenimas įkvėpė milijonus žmonių. Prisimindamas savo beveik du dešimtmečius trukusį bendradarbiavimą ir draugystę, Leonardas Mlodinowas išraiškingai pavaizdavo šią išskirtinę mokslo pasaulio asmenybę. Jame atpažįstame neretai genijumi tituluojamą Hawkingą, pašventusį savo gyvenimą Visatos paslaptims atskleisti — sumąsčiusį pribloškiančią teoriją apie kosmologijoje karaliaujančias juodąsias skyles ir nutiesusį fizikams kelią į visiškai naujas Visatos kilmės teorijas. Pažvelgiame į Hawkingą kaip į bendradarbį, kolegą, žmogų, kurio negalia leido jam bendrauti vos šešių žodžių per minutę greičiu, bet kuris darė tai su humoru. Ir susitinkame su Hawkingu, bičiuliu, gebančiu perteikti savo minčių pasaulį grimasa, šypsena ar paprasčiausiu antakio kilstelėjimu. Mlodinowas nusiveda mus į Hawkingo namus, kuriuose atsiskleidžia įžymiojo mokslininko pomėgiai ir elgsena buityje; atsiminimų knygos autorius pasidalina savo įžvalgomis apie Stepheno išgyventus meilės jausmus, požiūrį į mirtį ir neįgalumą, bet kartu svarsto ir gilius fizikos bei filosofinius klausimus. Pasakodamas tiek apie Hawkingo pasišventimą darbui, tiek apie atskirus jo gyvenimo epizodus, tokius kaip pasiplaukiojimas Kamo upe ar įžūlus nusišlapinimas visai šalia restorano, kuriame nebuvo įrengtas tualetas neįgaliesiems, Mlodinowas atskleidžia jo sunkiai suvaldomą charakterį. Šis giliai paveikus draugo pasakojimas yra ne tik apie įdomiąsias fizikos puses, bet ir apie gyvenimą, apie žmogaus gebėjimą priešintis grėsmingiems likimo vingiams. Stephenas ieškojo ne tik Visatos paslapčių, bet ir žmonių, su kuriais galėtų jomis pasidalinti. Atsiliepimai Leonardas Mlodinowas padarė tai, kas atrodė neįmanoma. Jis meistriškai nutapė mįslingą, įžvalgų, intymų ir patrauklų Stepheno Hawkingo, vieno žymiausių šiandienos mąstytojų, portretą ir liko skrupulingai ištikimas fizikai. Hawkingas būtų didžiavęsis šia knyga. Daugiau nei penkiolika metų trukęs jųdviejų bendravimas atsiminimų autoriui leidžia atsakyti į labiausiai žmonėms rūpimą klausimą: kaip Hawkingas galėjo padaryti ne vieną svarbų fizikos atradimą pats būdamas paralyžiuotas ir slegiamas sunkios negalios, kuri būtų sugniuždžiusi bet kurį kitą mirtingąjį.