Allenas Ginsbergas (1926–1997) – vienas garsiausių XX a. amerikiečių poetų – tikrasis ir tyrasis Amerikos balsas, nepraustaburnio genijaus Arthuro Rimbaud, ekscentriko Walto Whitmano ir mistiko Williamo Blake'o mokinys, poezijos šamanas, ryški kontrkultūrinio judėjimo figūra. Jo tekstai – atviri, šokiruojantys, provokuojantys, o svarbiausia, jie priverčia ieškoti tiesos, abejoti dogmomis ir užduoti nepatogius klausimus. Daugiau iš poezijos, turbūt, reikalauti neįmanoma.

Ginsbergo „Staugsmas“, kaip ir Kerouaco „Kelyje“ bei Burroughso „Nuogas kąsnis“, nutiesė kelius hipių klajonėms, padėjo vartotojišku gyvenimo būdu nusivylusiam jaunimui kurti naują kultūrą. Šioje literatūroje viskas yra nekalta – narkotikai, nežabotas seksualinis gyvenimas, įstatymų pažeidinėjimas. Nekalta, nes persunkta stipriu pirmapradžiu gyvenimo geismu ir svaiguliu, leidžiančiu pasiekti „absoliutų nušvitimą“.

Atviri A. Ginsbergo eilėraščiai šokiravo tuometinę Ameriką. 1957 m. kovą JAV muitinė sulaikė Britanijoje išspausdintą „Staugsmo“ tiražą ir pateikė ieškinį leidėjui. Vis dėlto devyni poezijos ekspertai, kurių dauguma nebuvo nei Ginsbergo, nei „Staugsmo“ gerbėjai, įrodė teismui, kad knyga nėra nešvanki, kad eilėraščių „nepadorumą“ atperka „išliekamoji visuomeninė vertė“. „Staugsmas“ praskynė kelią į Amerikos spaustuves ne tik Burroughso „Nuogam kąsniui“, bet ir tokioms senamadiškoms knygoms kaip V. Nabokovo „Lolita“ ir D. H. Lawrence’o „Ledi Čaterli meilužis“.