Sovietams okupavus Lietuvos valstybę, užsienyje liko ir iki krašto nepri­klausomybės atkūrimo dirbo Lietuvos diplomatinė tarnyba (LDT). Jos šefu buvo Stasys Lozoraitis (1898–1983), kuris šias pareigas ėjo daugiau nei keturiasdešimt metų.

Remiantis archyviniais šaltiniais bei moksline literatūra, pristatomi svar­biausi diplomatinės tarnybos šefo politinės biografijos momentai: LDT ir paties S. Lozoraičio padėtis po Lietuvos okupacijos, šefo veikimo ribos ir galimybės, taip pat atskleidžiamas pačių diplomatų požiūris į diplomatijos šefo įgaliojimus ir S. Lozoraičio pozicijos, sprendžiant personalo ir pasiuntinybių išsaugojimo klausimus.

Kitas svarbus LDT šefo biografijos momentas: jo paties santykiai ir bendradarbiavimas su lietuvių išeivijos politinėmis grupėmis, kaip Vyriausiuoju Lietuvos Išlaisvinimo komitetu ir liberaliojo sparno atstovais. Tad čia pristatomi ir analizuojami S. Lozoraičio politiniai sprendimai, nuostatos, požiūriai į Lietuvos laisvės bylą ir į kovą už valstybės nepriklausomybės atstatymą, kurie atskleidžia jo įtaką Lietuvos valstybingumo raidai ir išeivijos politiniam gyvenimui.