Pardavinėju sapnus, svajones, mažytes paguodas, saldžias nekaltas pagundas, kad su trenksmu nusodinčiau gausybę šventųjų ant riešutų ir rytietiškų saldumynų.

Vieniša motina Viana Rošė su dukrele Anuka atvyksta į mažą Prancūzijos miestelį. Čia jos atidaro šokoladinę „Dangiškieji migdolai". Klebonas Frensis Reino supranta tai kaip akibrokštą ir įžvelgia grėsmę moralei: šokoladinė sumenkino bažnyčios, taigi ir jo, galią parapijiečiams. Tačiau visuomet besišypsančiai Vianai, rodos, tai nė motais: ji gamina skanėstus, bičiuliaujasi su bendruomenės atstumtaisiais, planuoja Šokolado festivalį. Moteris įneša permainų į miestelio gyvenimą, taip sukeldama dar didesnį klebono ir jo parankinių pasipiktinimą. Niekas nežino, kuo šis nesutarimas baigsis: ar pašalietė bus palaužta, o gal ji pakankamai stipri, kad atlaikytų priešiškai nusiteikusios bendruomenės spaudimą?

„Šokoladas" – tai istorija apie išorinius ir vidinius konfliktus, nuklydimus, kitoniškumą ir neapykantą, galinčią paskatinti veikti neapgalvotai. Kartu tai istorija apie toleranciją, žmogiškumą, tarpusavio santykius, draugystę bei mažus džiaugsmus. Ir, žinoma, šokoladą.