Miesto paraštėse, pilkosiose erdvėse, atskirtyje, sukant ratus parkų labirintais, bėgant nuo praeities, visa apimančios beprasmybės, naikinančio vienatvės, savinaikos polėkio, tave lydi aštri ir akinanti, švelni ir sauganti šviesa, tave lydi šokis, auginantis ir griaunantis, užgesusių lempučių šokis.