1884-ieji. Japonija. Septyniolikmetis Juko Akita nusprendžia prieš tėvo valią tapti poetu. Visi jaunuolio haiku – apie sniegą. Jo eilėraščiai sužavi ir imperatoriaus rūmų poetą, bet jis pataria Juko surasti naujų spalvų ir pasimokyti poezijos meno iš garsiojo Sosekio. Aklas mokytojas išties atskleidžia jam naują pasaulį. Tačiau pasaulio paslaptį jam atveria moteris, nes tik meilė gimdo tobulą meną.

Tai vienas nuostabiausių prancūzų romanų. Jo autoriui Maxence’ui Fermine’ui pavyko sukurti istoriją, kur grožis ir meilė svaigina, kur išreikštas žmogaus būties trapumas ir poezijos jėga, kur juntamas laiko bėgsmas ir tradicijų pastovumas. Perskaitę šį romaną, net nustebsite, koks gražus gali būti sniegas...