Esminė šios knygos sąvoka – atmintis, kurią nėra paprasta apibrėžti. Kaip pripažįsta vienas iš šiuolaikinių filosofų Svenas Berneckeris, „yra daugybė atminties rūšių, bet nėra vienos bendros atminties rūšių klasifikacijos“.

Įvairių teorinių svarstymų apžvalgos tik rodo, kad viena koncepcija neretai konfrontuoja su kita. Tą patį galima matyti ir psichologijoje, kai atmintį siekiama apibrėžti remiantis gausių tyrimų rezultatais. Taigi atminties tema yra aktuali filosofijoje, psichologijoje, neurologijoje. Šioje monografijoje siekiama jungti visas tris minėtas tyrimų kryptis: kas yra atmintis literatūroje ir kaip ji perteikiama, kokios formos ir kokie meninės raiškos ypatumai. Literatūra suvokiama kaip kultūros dalis, todėl tampa reikšmingi ir kitų meno sričių kontekstai: teatro, kino, dailės ir pan.