Atversk knygą, perskaityk likimą ir paleisk jį.

Kada pasijunti kaip atitrūkstantis nuo šakelės lapas? O kada imi puoselėti savo vidinę pabaisą ir ketini tapti jos sargu? Kodėl, vandenyno išmestas į krantą, vėl atkakliai brendi gilyn? Ar žinai, ką daryti, kad nebeturėtum laiko brautis į svetimas šalis? Šie ir daugybė kitų visiems mums rūpinčių klausimų tikrai turi atsakymus, kartais stulbinamai paprastus, kartais visai nelauktus ar iš pirmo žvilgsnio pernelyg poetiškus, bet visada ištartus įtaigiu balsu ir kupinus išminties.

„Žiūriu į dar nemokantį naudotis laiptais vaiką. Jis jaučia, kad šie jam kol kas neįveikiami, tad ima linksmai leistis keturpėsčias. Ropoti vaikui neatrodo negarbinga, nes jis nelaiko negarbinga tiesos apie savo padėtį.“ – Alenka Rebula