Romane „Šešėlių verpėja“ archeologo Benedikto akimis autorė žvelgia į matriarchato ir patriarchato sandūros laikus. Atkasęs griaučius, archeologas tikisi surasti ir visą paleolito laikų gyvenvietę, ima kurti istoriją, kaip pelkėse galėjo atsirasti akmens amžiaus moters palaikai. Jo sugalvotą istoriją ima atkartoti jauna atvykėlė, užburianti visus jos slenkstį peržengiančius vyrus. Paslaptinga „laumė" tampa Benedikto vaizduotės realybe ir lemtingai įsiveržia į jo paties šeimos gyvenimą.

Meistriškai kuriamoje intrigoje pinasi meilės, geismo, apgaulės, išdavystės ir pasiaukojimo vingiai.