Moteris, kurios palaikai ilsisi bene gražiausiame pasaulio statinyje - Tadž Mahalio muziejuje, kadaise buvo mylimiausia imperatoriaus Šah Džahano žmona Mumtaz Mahal. Kai gimdydama ji mirė, valdovas dvejus metus gedėjo, pražilo, išverkė akis, apleido valstybės reikalus, išsiuntinėjo vietininkauti sūnus ir atsidėjo savo sielvarto šventovės statybai. Vėliau turėjo daugybę moterų, bet nė viena jo nedžiugindavi ilgiau kaip naktį kitą: matyt, kas kartą jis tik skausmingai pajusdavo ko netekęs.

Šis romanas - apie Šah Džahano valdymo laikus, Tadž Mahalio statybą ir Mumtaz Mahal vaikų likimą. Apie puošnų, žiaurų ir spalvingą Mogolų Indijos istorijos puslapį.