Nors ir dvasininkas, Sternas pernelyg pasaulietiškas žmogus. Visi jo sukurti personažai – be išimties keistuoliai, atskleidžia vieną svarbiausių rašytojo bruožų – ironišką požiūrį į tikrovę; tuo jis laužo literatūrines tradicijas, atskleisdamas sudėtingiausius gyvenimo reiškinius. Šiame romane autoriaus personažą – keliautoją domina ne išorinių faktų registracija, o jų psichologinė reikšmė.

„Sentimentali kelionė“ – tai įvairiausių epizodų ir fragmentų mozaika. Rašytojas labiausiai nemėgsta apsimetimo ir prievartos, jam brangūs teisingi, atviri ir nuoširdūs paprastų žmonių santykiai.