Veikale apibūdinama senųjų lietuvių našysta nuo pirmųjų amžių po Kr. iki XVI a. imtinai. Pagrindiniai šaltiniai – archeologiniai: užsikonservavę audinių likučiai ir ypač gausūs papuošalai, rasti kapuose tyrinėjimų metu. Naudojant retrospektyvinį metodą pasitelkta etnografinių duomenų, ikonografinių ir kitų pagalbinių šaltinių.

Aptariama atskiros moterų ir vyrų kostiumų dalys, jų papuošalai. Išryškinama atskirų lietuvių genčių našystos sritiniai skirtumai. Monografijoje autorė apibendrina ilgų savo darbo metų rezultatus. Reziumė anglų kalba.