Pasak legendų, seniau kaip prieš penkis tūkstantmečius Šiaurės Indijoje gyveno gentys, save vadinusios arijais (t.y. kilmingaisiais). Vėliau jos susimaišė su kitomis indų gentimis. Manoma, kad arijai sukūrė seniausius indų literatūros kūrinius Vedas. Šie kūriniai yra parašyti 3000–800 m. pr. Kr. eilėmis ir proza. Pagrindinės filosofinės, etinės ir religinės Vedų koncepcijos yra komentuojamos Upanišadose, kurios yra slaptas, mokytojo perduodamas mokiniui mokslas. Žinoma daugiau kaip 200 Upanišadų. Paskutinės iš jų yra parašytos XIX a. Svarbiausios (jų yra 12) surašytos 1200- 600 m. pr. Kr. Upanišadų autoriai bando suvokti ir paaiškinti pasaulio priežastingumą. Jose keliami tokie pagrindiniai filosofiniai klausimai: Iš kur ateiname? Kur einame? Kokia nekintanti esmė slypi už to be perstojo besikeičiančio pasaulio? Upanišadose neapsiribojama tik išorinio pasaulio stebėjimu ir jo konkrečių ir abstrakčių formų analize, bet ir nurodomi būdai asmenybei fiziškai ir dvasiškai tobulėti.