Šį naujų eilėraščių rinkinį V. Kukulas (1959–2011) yra spėjęs įteikti leidyklai pats. Knyga persmelkta gyvenimo saulėlydžio būsenų. Kartu ji atskleidžia reikšmingas meninės išraiškos permainas, stebina poezijos grožio ir ypatingųjų galių atsivėrimais.

Valdemaro Kukulo naujų eilėraščių knygoje yra daugybė posakių, įvaizdžių ir poetinių būsenų, kurias – skaitydami eilėraščius – nejučia suvoksime kaip išėjimo ženklus. Nežinia, kiek tai pagrįsta, bet – žmogiška ir suprantama. Nereikėtų pamiršti, kad išėjimo motyvas į šio poeto kūrybą atėjęs senokai. Ir visgi – tik Saulėlydžio... knyga įsodrinta ypatingai.

Naujoji Kukulo knyga grąžina į mūsų literatūros lauką tokį poezijos grožį, kokio ilgimės.

Valentinas Sventickas