Albino Galinio eilėraštis – netikėtas darinys: jame klasikinių tekstų ir įvykių permąstymas derinamas su sodria, archajiška (arba tyčia suarchajinta) kalba ir modernia teksto, eilėraščio forma. Filosofija, istorija, religija, klasikinė literatūra yra tie keturi stulpai, ant kurių laikosi autoriaus poezija. Albino Galinio eilėraštis barokiškas ir kartu sausas, įmantrus ir kartu lakoniškas; tarp šių, rodos, nesuderinamų kraštutinumų kyla jo įtampa.

Autorius yra stilizatorius, perrašinėtojas ir metraštininkas – savo poezija, darbu jis prisiima ir senąją raštininko arba liudytojo pareigą. O rinktinė „Saulėgrįža“ puikiai atskleidžia poeto kūrybinį diapazoną ir nueitą kelią.