Romanas „Saugi vieta“ – tai autobiografinis pasakojimas apie kelių italų šeimos kartų gyvenimą Amerikoje. Karas ir emigracija, sudėtingi ir trapūs tarpusavio santykiai, paauglių gatvės kovos...

Idealizuotas Iskijos salos Neapolio provincijoje paveikslas – pagrindinio veikėjo tėvonija, kur vyrai, užsivožę fetrines skrybėles, ir moterys, nešinos vytelių krepšiais su šviežiomis figomis. Baltos paklodės plaikstosi vėjyje ir juodos našlės gedi kalnuose. Kur puoselėjamos šeimos tradicijos. Vėliau karas šeimyną nubloškia į Ameriką, kur gyvenimas teka ne pagal tradicijas, o pagal griežtas taisykles. Tai – Pragaro virtuvė, kvartalas pačiame Manha­tano viduryje, kur įsikūrę išeiviai iš Italijos, Airijos, Rytų Europos, ir Frenkas Sinatra cigarų dūmuose, vėliau Nilas Amstrongas mėnulyje ir nuolatinė kova dėl išlikimo emigrantų kvartaluose...

„Pragaro virtuvė buvo mano namai, ir mane piktino kiekvienas, kuris tik mėgino tą padėtį pakeisti. Man buvo smagu dėl to, kad gyvenau rajone, kuris turėjo savo elgesio kodeksą, taisyklių, kaip neįsileisti pašalinių, o čiabuvius padaryti saugius. Kultūringiems liberalių pažiūrų žmonėms Pra­garo virtuvė niekada nebuvo rojus. Bet vaikui ji buvo fantastiškas rajonas.“

„Saugi vieta“ – tai pirmiausia žmonės, su kuriais tu saugus, nes aplinka ne visada suteikia saugumo pojūtį.

„Tą naktį aš jai viską išpasakojau. Nuo savo obsesijos dėl tėvo nusikaltimo iki baimės susilaukti vaikų. Mus išblaškydavo tik triukšmas lauke. Visa tai pasakodamas žinojau, kad mudu būsime kartu tiek, kiek norėsime. Mudu abu susiradome savo saugią vietą.“

2007 m. „Baltos lankos“ išleido LORENZO CARCATERROS romaną „Pragaro virtuvės vaikėzai arba Miegaliai“, pagal kurį buvo sukurtas filmas „Sleepers“.