Prof. Viktorija Daujotytė knyga – tai beveik pusantrų metų rašytas savitas mąstymo dienoraštis. Jame susipina asmeninių patirčių, literatūros, muzikos, dailės kūrinių refleksija, susitikimų su žmonėmis ir su gamta pėdsakai, atskirų asmenybių laikysenų štrichai, šiandienos socialinio bei kultūrinio gyvenimo briaunos. Knygoje labai svarbus ne tik turinys ir užrašų temos, bet ir autorės filosofinių pasirinkimų įgalintas mąstymo būdas. Užrašai atskleidžia, kaip žmogaus sąmonėje iš kasdienio gyvenimo srauto susikuria vientisas ir prasmingas patirties audinys, kokiomis atitikmenų sąsajomis jis suartina vaikystę ir senatvę, asmenį ir bendruomenę, „mažąjį“, kasdienį, individualų ir „didįjį“ – kultūros, visuomenės, istorinį – laiką. Autorės knygoje labai dažnai tuo jungiančiuoju saitu yra meno kūriniai. Knygoje apmąstoma rašytojų Žemaitės, Putino, R. Granausko, A. Kalanavičiaus, J. Vaičiūnaitės, N. Miliauskaitės, O. Baliukonės, M. Martinaičio, V. Juknaitės, D. Jazukevičiūtės ir daugelio kitų kūryba, A. Kunčiaus fotografija, O. Narbutaitės muzikiniai kūriniai.