„Šarka, Šarka, asile tu, ateik čia, gausi į snukį! Ko žliumbi? Užtilk arba uždusinsiu!.. Tylos, benkartai, velnio pasėti!..“ Grasinimai, pažeminimas, skurdas– taip gyvenome mes, betėviai vaikai, tarybinių laikų internatuose. Mūsų buvo šimtai. Tų, kurie, gimę iš motinų įsčių, jų globos nepatyrė. Tų, kurie augo maitinami smurtu, neapykanta, panieka. Tų, kurie apsupti smurtautojų, patys jais tapo, o ūgtelėję ne tik mylėjo, bet ir pavydėjo, keršijo, naikino... Vis dėlto blogi dalykai nesitęsia amžinai– juos nugali jautrių žmonių meilė. Mylinčių suaugusiųjų dėka kai kuriems iš mūsų pavyko prasimušti ir pasiekti tokį gyvenimą, apie kurį nebūtume išdrįsę net svajoti. Dabar gražiausia man– dukrų piešiniai, jų dainos ir vakarais ištariami žodžiai: „Mylim tave, tėti.“ Robertas Šarknickas Robertas Šarknickas gimė 1974m. Kaune. Nuo kūdikystės gyveno įvairiuose Lietuvos internatuose. Vedęs, augina dvi dukras. Teatro ir kino aktorius, režisierius, LR Seimo narys, įvairių projektų, kuriais siekiama atkreipti dėmesį į globos namuose augančius vaikus, autorius. „Šarkos sielos šauksmas“– pirmoji Roberto Šarknicko knyga. Tai autobiografinis pasakojimas apie berniuką, kuris keliauja per internatus ir globėjų namus, patirdamas nepasotinamą artumo ir švelnumo ilgesį. Apie bręstantį paauglį, kuris sau ir kitiems drįsta kelti nepatogius, vertybes formuojančius klausimus. Ir apie jaunuolį, kuris mokosi gyventi, išgyventi, mylėti.