Monografija skirta amžinai ir vienai komplikuočiausių filosofijos temų - sąmonės prigimties problematikai Indijos intelektinėje tradicijoje, kurių autorius nagrinėja kultūrologinės Rytų ir Vakarų sąveikos fone, remdamasis pirminiais sanskrito šaltinins bei šiuolaikine lyginamąja metodologija. Apžvelgiama Indijos kultūros recepcijos Vakaruose istorija ir analizuojamos dviejų įtakingiausių klasikinės indų filosofijos mokyklų, budistinės jogačaros ir brahmaniškos advaita vedantos, sąmonės sampratos šių mokyklų lyderių Vasubandhaus ir Sankaros tekstuose. Jos lyginamos su sąmonės tyrimais B. Husserlio fenomenologijoje, analitinėje C. G. Jungo psichologijoje, drauge atskleidžiant sąsajas su transformatyvios filosofijos ir transpersonalios psichologijos tematika šiuolaikinėje Vakarų kultūroje. Studija skirta visiems, kuriuos domina filosofiniai, religiniai ir psichologiniai sąmonės tyrinėjimų aspektai bei šiuolaikinės lyginamosios Indijos ir Vakarų kultūrų studijos.