Prie Siatlo Junjono ežero kranto plūduriuoja Valčių gatvė. Tolimiausioje prieplaukos aikštelėje supasi namas-laivas, apkaltas senstelėjusiomis kedrų skiedromis ir apraizgytas „Ryto spindesio“ – balto žydinčio vijoklio sukučio, kurio žavesys apgaulingas. Šeštajame dešimtmetyje čia apsigyvena Penė, naujoji ponia Ventvort. Ji, sėkmingo vietinio dailininko, kuriam lemta išgarsėti visoje šalyje, mūza, svajoja apie gyvenimo pilnatvę. Šiandien tas pats plūduriuojantis namas vilioja Eidą Santorini. Ji tikisi, kad švelnus jo sūpavimasis numalšins asmeninės tragedijos, kuri ją išvijo iš Niujorko, keliamą skausmą. Apsistojusi naujuosiuose namuose, Eida aptinka skrynią, pilną užuominų apie meilės istoriją, kuri gimė Siatlo simboliu tapusioje vietovėje. Kaimynai apie praeitį atskleidžia tik tiek, kad gražioji ir paslaptingoji Penė žavėjo visus, kurie ją pažinojo. Kelionių rašytoja Eida nujaučia čia slypinčią gyvenimo kelionę. Valčių gatvėje susilieja paslaptinga Penės praeitis ir miglota Eidos ateitis.