Tėvystės psichologija – dvipusė, ji susideda iš vaikų ir tėvų poreikių, norų, jausmų.

Tėvystei ir vaikų auginimui skirtuose pokalbiuose, seminaruose, literatūroje dėmesio vaikų auginimui yra daug, o tėvų vidiniams išgyvenimams dažnai trūksta. Tačiau net ir neįvardinti, nepamatyti tėvų jausmai, neišvengiamai veikia vaikus ir ryšį, kurį su jais kuriame.

Eglės Lukinaitės – Vaičiurgienės knyga „Ryšys su vaiku, ryšys su savimi“ – apjungia šį tėvystės dvipusiškumą. Pirmoji knygos dalis yra apie vaikų raidą ir psichologiją, bei dėmesingą, atliepiančią, sąmoningą tėvystę. Antroji – apie pačius tėvus, mūsų vidinį pasaulį, jausmus ir išgyvenimus. Mūsų pačių santykis su savimi yra pagrindas tam, kokį santykį su aplinkiniais ir savo vaikais mes kursime. Nesukūrę ryšio su savimi, augindami vaikus tiesiog įstrigsime bandydami taikyti aibę realybėje neveikiančių patarimų. Taip dažnai ir nutinka.

Ryšys šioje knygoje įgauna ir dar kitą prasmę – tai tamprus ryšys tarp šių dviejų tėvystės pusių – vaikų ir savęs, kaip tėvų, auginimo.

Knygoje rasite:

• Mokslu grįstą vaikų auginimo psichologijos teoriją ir praktiką;

• Praktinius būdus, patarimus, kaip kurti ryšį su vaikais;

• Psichologinio darbo praktika grįstą tėvystės jausmų žemėlapį;

• Įrankius ryšio su savimi ir kitais kūrimui;

• Asmeninius autorės, kaip dviejų vaikų mamos, pasidalijimus savo patirtimi ir jausmais;

• Empatijos, palaikymo, nuraminimo ir įkvėpimo.