Maxas Heindelis (1865-1919) buvo danų kilmės Amerikos okultistas, astrologas, mistikas. Dalyvavo Amerikos Teosofijos draugijos veikloje. 1905 m. po ligos išgyveno artimą mirčiai būseną, kurios metu regėjo subtiliuosius planus ir sakosi juose dirbęs dvasinius darbus.

1907 m. atvykęs į Vokietiją susipažino su antroposofijos pradininku Rudolfu Šteineriu. Čia jis taip pat patyrė susitikimą su aukšta dvasine būtybe, kuri prisistatė kaip Rozenkreicerių ordino, kuris susikūręs subtiliuosiuose planuose 1313 metais, vyresnysis brolis. Šis Brolis Heindeliui suteikė daug žinių apie visatos sandarą bei raidą. Grįžęs į Ameriką, šias žinias Heindelis 1909 m. išleido atskira knyga „Rozenkreicerių kosmologinė doktrina“. Lietuvių kalba ši knyga išleista dviem tomais.

Rozenkreicerių Ordino suformuluota Visatos ir Žmogaus Samprata akivaizdžiai atskleidžia skaitytojui, kad jis yra danguje švytinčių žvaigždžių brolis, kad kiekviename žmoguje slypi aukščiausias pažinimas, aukščiausia dvasinė jėga ir priemonės tam pasiekti… Ši Samprata pakyli žmogų iki Kosminio Piliečio statuso ir įtikina, kad jis ir jo fizinis kūnas – tai skirtingi dalykai, kad paliekant fizinį kūną gyvenimas nesibaigia, kad, įsisąmoninęs pateiktas tiesas, žmogus pagaliau pažins save, pagaliau galės valdyti ne tik save, bet ir savo aplinką…

Ši knyga yra antroji kūrinio dalis. Joje autorius pristato bendrąją visatos evoliucijos raidą ir konkrečiai mūsų Saulės sistemos bei žmonijos vystymąsi.