„Mintys ir jausmai, kuriais gyvena Šekspyro herojai, kiekvienoje epochoje tarsi atsinaujina. Retas autorius mokėjo taip įsismelkti į žmogaus vidų, atskleisti jo charakterio dialektiką, kasdienius rūpesčius susieti su pasaulio ir būties problemomis. Šekspyro vaizduojama tikrovė – konkreti ir sodri, kupina XVI–XVII a. realijų, bet visada poetiškai apibendrinta ir filosofiškai prasminga. Jo laki vaizduotė, metaforiškas mąstymas ir svarbiausia sudėtingų ir kintančių charakterių tiesa pasirodo neišsemiami, nes remiasi gyvenimo meilę, tauriu žmogiškumu ir didžia atsakomybe už pasaulį.“ – DOVYDAS JUDELEVIČIUS