Ebė Abernati – puiki mergina. Negeria, nesikeikia, jos spintoje gyvas velnias neblogų megztukų. Mergina mano pakankamai toli pabėgusi nuo savo juodos praeities, tačiau atvykus į koledžą su geriausia vaikystės drauge netrukus jai kelią į naujo gyvenimo pradžią pastoja didžiausias universiteto mergišius.

Trevisas Medoksas – laibas, skustagalvis ir tatuiruotas – kaip tik toks vaikinas, nuo kokių Ebė stengiasi – ir trokšta – pabėgti. Vakarais jis mušasi už pinigus kovos ringe, o dienomis puikuodamasis vaikšto po universitetą kaip geidžiamiausias merginų numylėtinis. Nustebintas, kad Ebė nepasiduoda jo kerams, Trevisas prisivilioja ją apgaulingomis lažybomis. Jeigu praloš jis – turės visą mėnesį susilaikyti nuo sekso, o jeigu Ebė – ji turės lygiai mėnesį gyventi jo bute. Šiaip ar taip, Trevisas dar nenutuokia radęs sau lygiavertę varžovę.

Ši istorija turi dvi medalio puses: „Aš ir jis. Tikra katastrofa“ įvykiai perteikiami Ebės akimis, o knygoje „Aš ir ji. Vaikščiojanti katastrofa“ metas išgirsti Treviso versiją.

Mirštančiai motinai Trevisas prisiekė karštai mylėti ir kovoti už tai, ką myli. Tačiau ar Ebė ir Trevisas tarpusavyje įsiplieskusią meilę vertina vienodai? Ar šis savimyla, keičiantis merginas lyg kojines, gali vertinti pastovius santykius?

Knygoje atskleidžiama įtraukianti, nenuobodi ir beprotiškai pagauli dviejų žmonių meilės istorija. Ebė ir Trevisas lyg ugnis ir vanduo, visiškos priešybės, tačiau netikėtai užklupusi aistra sujaukia jųdviejų gyvenimus.