Džeinė puikiai pritampa Mineapolio draudimo kompanijoje: patraukli, bet neįdomi dėl savo gėlėtų suknelių, pietų dėžučių ir gerai atliekamo nekvalifikuoto darbo. Ji – būtent tokia moteris, kokia patinka vidutinio lygio vadovui Stivenui Hepsvortui, – romi, nuolanki, tirpstanti nuo jo rodomo dėmesio. Tačiau niekas nė nenutuokia, kas iš tiesų yra toji Džeinė. Ypač Stivenas.

Po pilkos pelytės įvaizdžiu slepiasi moteris, pasiryžusi viskam: ji gundys ir leisis sugundoma, slėpsis ir seks, įsilies į Stiveno šeimą ir sužinos bjauriausias jo paslaptis. Džeinė bet kokia kaina išsiaiškins, kas jam svarbiausia. Tada galės visa tai atimti.

Kaip jis kadaise atėmė iš jos.

Populiarių romanų autorė Victoria Helen Stone meistriškai piešia sudėtingą asmenybę, kuri yra ir gąsdinanti, ir labai patraukli. Ar Džeinė – tikrai sociopatė? O gal – viena tų retų moterų, kurioms tiesiog nerūpi, ką mano kiti?

Sunkus vaikas:

Nesu normali. Nesu žmona, motina ir saugus prieglobstis. Yra naujų tyrimų, tvirtinančių, kad sociopatai gali jausti kažką panašaus į meilę, bet tas prisirišimas labai savotiškas, paviršutiniškas ir savanaudiškas. Galbūt netgi dar paviršutiniškesnis ir savanaudiškesnis nei daugumos suvokiama meilė.

Dar vaikystėje Džeinė išmoko rūpintis savimi ir tik savimi. Po apgaulinga šypsena slepiasi talentinga manipuliatorė, akimirksniu perprantanti žmones ir mokanti prisitaikyti lyg chameleonas. Beveik didžiuodamasi vadina save sociopate ir mėgaujasi savo galia.

Tiesa, dabar ji atrodo beveik normali – dirba teisininke ir turi draugą, kuris neabejotinai ją myli, o seksas su juo tiesiog puikus. Tik jo pasiūlymas apsigyventi drauge Džeinei atrodo rizikingas. O kas, jei greitai nusibos?

Pabėgti nuo sprendimo padeda netikėta žinia: pradingo šešiolikmetė jos dukterėčia Keila ir niekam iš problemiškos šeimos tai nerūpi. Džeinei iš pradžių irgi. Tačiau susiradusi Keilos nuotrauką tuščiose mergaitės akyse atpažįsta save. Džeinė supranta, kad Keila gali žaisti beprotiškai pavojingus žaidimus. Ir jai pasidaro įdomu