Prancūzų mokslininkas Gustave Le Bon per ilgus savo gyvenimo metus buvo psichologas, filosofas, rašytojas, sociologas ir antropologas, kuris ne tik savo patirtis, filosofines mintis, bet ir praktinius išgyvenimus karo lauke sudėjo ir į knygas. Autoriaus knygos įkvėpimo šaltiniu tapo ir žymiems žmonėms, istorijos puslapiuose ryškias žymias palikusiems veikėjams – Adolfui Hitleriui, Benitui Musioliniui. „Revoliucijos psichologija“ – veikalas apie Prancūzijos revoliuciją ir bendrai revoliucijas į kurias žvelgiama iš istorinės, filosofinės, politinės prasmės. Autorius knygoje analizuoja kaip kyla perversmai ir kas juos lemia, taip pat ir vidines žmogaus, išgyvenančio pasaulyje vykstančias revoliucijas, emocijas: neapykantą, baimę, pavydą, kvailybę, tuštybę ar entuziazmą. Gustave Le Bon tikina, jog tokio reiškinio, kaip revoliucija, metu paprastai užgniaužti jausmai prasiveržia, kai „sulūžta“ socialiniai stabdžiai, įtvirtinta moralė, tradicijų ir elgesio kodai, humaniškumas. Gustave Le Bon „Revoliucijos psichologija“ įdomi tuo, kad knyga rašyta revoliucijų metu, kurios keitė žmonių mąstyseną, istoriją, suvokimą. O perskaičius būtų galima bandyti samprotauti, kaip autorius po praėjusio šimtmečio po savo mirties, kai įvyko tiek karų ir revoliucijų, dabar XXI amžiuje visa tai suvoktų.