Alexander Lvov ir Aušra Pažėraitės monografijoje „Religinio žmogaus atsakomybė: Lietuvos žydų rabiniška mintis tarp racionalizmo ir chasidiško misticizmo“ į šiuos ir daugelį kitų klausimų siekiama atsakyti iš naujo keliant klausimus apie žydų bendruomenės (vadintos „šventąja bendrija“, kehila kdoša) skaldymosi į įvairių grupinių tapatybių pradžią, vykusią Vilniaus Gaono gyvenimo paskutiniais dešimtmečiais, kai tradiciniai ginčai šioje bendrijoje, spręsti remiantis šventaisiais tekstais, transformavosi į ideologinius konfliktus, atsirėmusius į asmenybių charizmą ir išpažįstamas idėjas.Turint omenyje naujausius tyrimus apie chasidizmo kaip būtent modernaus judėjimo pradžią, kilusią iš konflikto, o ne sukėlusią konfliktą, knygoje „Religinio žmogaus atsakomybė. Lietuvos žydų rabiniška mintis tarp racionalizmo ir chasidiško misticizmo“ analizuojama rabiniškos konfliktologijos samprata šiandieninės situacijos Lietuvoje kontekste bei pateikiami keli pokalbiai su paskutinį dešimtmetį Sovietų Sąjungoje veikusio disidentinio žydų sugrįžimo prie religijos judėjimo dalyviais, kuriuose fiksuojami probleminiai šiandieniams, posovietinės erdvės žydams vienos ar kitos ortodoksijos pasirinkimo niuansai. Galiausiai knygoje „Religinio žmogaus atsakomybė. Lietuvos žydų rabiniška mintis tarp racionalizmo ir chasidiško misticizmo“ koncentruojamasi ir į kai kurių su litvakišku judaizmu siejamų aspektų – rabiniško autoriteto ir atsakomybės, musaro, halakhos ir etikos (ne)sąsajos, atsižvelgiant į ankstesnius tyrimus ir įsitvirtinusius požiūrius į musaro judėjimo humanistinį pobūdį, – analizę. Monografijoje pateikiami ir keli Lietuvos rabiniškos minties paveldo – Vilniaus Gaono, r. Izraelio Salanterio ir r. Elijahu Desslerio – tekstai ir pristatomi rašytojo Chaimo Grades apsakyme „Ginčas“ pateikiami poholokaustiniai argumentai už ir prieš lietuviškojo musaro idėjas.