Vytautas Mačernis – jauniausias literatūros klasikas, naujosios lietuvių poezijos pradininkas, sudėtingas ir tragiškas poetas. Visame jo likime, jo poezijoje – tragiška pasaulėjauta. Bet ne pesimistinė, nes tada nebūtu buvę vis naujų poetinių pastangų skverbtis į žmogaus būties suvokimo gelmes. Viltis grumiasi su rezignacija. Poetas lengvabūdiškai nebėga nuo gyvenimo prasmės ir mirties problemų. Visas jo mąstymas pasižymi filosofiniu žmogaus ir poeto didvyriškumu: kai nesitraukiama nuo problemos, o norima ją ligi galo suvokti. Tai iš dalies primena meninį Bethoveno didvyriškumą, kai metamas iššūkis likimui.