Realusis laikas patraukia vaizduojamu gyvenimu, kokių šiandien tūkstančiai kiekviename mieste, kiekvienoje gatvėje, šalia mūsų.

Knyga pradedama elektroniniu laišku: Zuzana rašo geriausiai draugei Izabelei apie savo naują gyvenimą miesto pakraštyje, kviečia ją kavos, plepa apie šį bei tą. Tačiau lengvumas tik paviršinis. Zuzanos elektroninis laiškas yra nevilties kupinas pagalbos šauksmas, kuris nuaidi neišgirstas.

Jauna moteris iš visų jėgų kabinasi už gyvenimo, tačiau ji vis labiau slysta: praranda gyvenimo meilę, darbą, galiausiai butą. Netenka bet kokio ryšio su išoriniu pasauliu. Lieka tik internetas. Tai tariama jos atrama, vienintelis ryšys su kitais, paskutinė viltis surasti meilę ir laimę.

Tačiau pasauliniame tinkle niekas nėra tas, kuo dedasi.