Sofija Tyzenhauzaitė (1790–1878) – viena pirmųjų istorinės Lietuvos moterų rašytojų. Knygas ji rašė ir leido prancūzų kalba. Vertingiausius savo kūrinius S. Tyzenhauzaitė parašė laikotarpiu nuo 1818 iki 1862 metų.

2022 m. lietuvių kalba išleistame jos „Raštų" antrajame tome išspausdinti du jos istoriniai romanai (1820 m. prancūzų kalba išleista knyga „Barbora Radvilaitė" ir 1824 m. prancūzų kalba išspausdintas kūrinys „Vladislovas Jogaila ir Jadvyga, arba Lietuvos sąjunga su Lenkija") bei 1875 m. skaitytojus pasiekęs istorinis pasakojimas „Gertrūda. Grafaitė Komorovska".

Visų trijų kūrinių vertėjas iš prancūzų į lietuvių kalbą – Virginijus Baranauskas.