Sofija Tyzenhauzaitė (1790–1878) – viena pirmųjų istorinės Lietuvos moterų rašytojų. Knygas ji rašė ir leido prancūzų kalba. Vertingiausius savo kūrinius S. Tyzenhauzaitė parašė laikotarpiu nuo 1818 iki 1862 metų. 2022 m. išleistame jos „Raštų“ pirmajame tome išspausdintas žymiausias jos kūrinys – iš prancūzų į lietuvių kalbą išverstos 1862 m. Prancūzijoje išleistos „Reminiscencijos", kurių pirmąją versiją ji buvo paskelbusi 1829 metais. Čia pateikiami jos jaunystės metų atsiminimai , pasakojama apie tai, kas vyko Vilniaus diduomenės gyvenime 1812 m. karo išvakarėse, karui vykstant ir jam pasibaigus. Pirmajame tome išspausdintas ir S. Tyzenhauzaitės istorinis romanas „Halina Oginskytė, arba Švedai Lenkijoje“ (prancūziškai knyga buvo išspausdinta 1831 m.). Šioje knygoje pasakojama įtraukianti dviejų jaunų, charizmatiškų žmonių meilės istorija ir XVIII a. pradžios (karo su švedais metai) įvykiai Plateliuose, Šateikiuose (Plungės r.), Palangoje.

Pirmosios knygos vertėjai iš prancūzų į lietuvių kalbą – Liucija Baranauskaitė ir Virginijus Baranauskas, antrosios – Virginijus Baranauskas.