Vis dėl to, kai esi prieglaudos berniūkštis su lygiais plaukais, kurio niekas nenori įsisūnyti, nes visada ima garbanotas mergaites, tada verčiau numirti, – galvoja Rasmusas.

Bet staiga jam į galvą šauna puiki mintis – reikia pačiam iškeliauti į pasaulį ir pasiieškoti tėvų.

Žinoma, bėgliu būti nėra taip lengva, bet greit suvoki visą klajūno gyvenimo puikumą – gali daryti, kas tik šauna į galvą. Esi laisvas, kaip paukštis miške.

Ir tikrai lauki – gal atsitiks stebuklas? Juk kai išeini į pasaulį, tai tiek daug visko nutinka...

Už šią knygą Švedijos rašytojai Astridai Lindgren 1958 m. suteikta Hanso Kristiano Anderseno premija.