Paskutinis, penktasis romanas apie didįjį Egipto faraoną, užbaigiantis Ramzio gyvenimo istoriją.

Ramziui jau penkiasdešimt. Jo pastangomis Egiptas klesti, tačiau likimas vis dar nesuteikia geidžiamos sielos ramybės: reikia valdyti šalį, nuolat rūpinantis žmonių gerove.

Ramzis iš visų jėgų stengiasi išsaugoti taip nelengvai pasiektą taiką, kovodamas su daugybe kliūčių: hetitų imperatorius, grasindamas nauju karu, reikalauja, kad faraonas vestų jo dukterį; kurstomi Malfio, kraupiojo burtininko Ofiro brolio, sukyla ištroškę keršto libai...

Ramzis – vis toks pat stebukladarys, Šviesos Sūnus, sugebąs pakeisti klimatą, paversti priešą sąjungininku ir palenkti savo pusėn dieviškąją galią. Bet per paskutiniuosius keturiasdešimt valdymo metų laikas vieną po kito nusineša amžinybėn visą gyvenimą jį lydėjusius draugus ir ištikimus padėjėjus, palikdamas jį vis vienišesnį kovoje su Egipto priešininkais.

Išmušus paskutiniosios priešės – senatvės – valandai, Ramzis atsisėda Vakarų akacijos paunksnėje, pasirengęs paskutinei kelionei. Dabar raštininkas Amenis, ištikimai tarnavęs savo valdovui visus šešiasdešimt septynerius jo valdymo metus, jau galėtų padėti į šalį papirusą ir teptuką... bet pirma jis privalo širdies krauju parašyti pasakiškojo Šviesos Sūnaus – savo draugo ir didžiojo faraono – istoriją...