Šiame romane, viename iš savo šedevrų, parašytame į gyvenimo pabaigą, Balzakas sukuria vieną įstabiausių savo „Žmogiškosios Komedijos“ personažų - pusseserės Betos paveikslą.

Ši beturtė giminaitė, senmergė, graužiama pavydo, duoda sau žodį atkeršyti savo gražiai giminaitei Adelinai ir, vaidindama jos šeimos angelą, sugriauna trijų šeimų gyvenimą.