Lukas sužino nepagydomai sergąs. Kur bėgti, kur ieškoti užuoglaudos? Ar namuose, kur klaidžioja kraupi vienatvės ir pamišimo šmėkla? Ar abejingam prostitutės glėby? O gal pigaus vyno butely, dvokiančio valkatos draugijoj... Kaip pasivyti taip greitai bėgantį laiką, apverkti, kas buvo ir ko jau niekad nebus? Kurion pusėn žengti, kad nenugarmėtum juodžiausion beprotybės bedugnėn, taip ir nespėjęs surasti atsakymo į svarbiausią gyvenimo klausimą...

Drauge su knygos herojumi pasileidęs klaidžiais sąmonės ir pasąmonės labirintais, neretai šokiruojamas atviros jo išpažinties, skaitytojas nepajėgs sustoti iki paskutinio puslapio...

Simonas Štuopys gimė 1982 m. Vilniuje. Kai jam tebuvo keturiolika, neteko tėvų. Nuo to laiko metė mokyklą ir sėmėsi patirties gatvėje, kol sulaukė pilnametystės. Vėliau kardinaliai pakeitė gyvenimo būdą – išsikėlė gyventi į gūdžiausią provinciją, kur net užpustytų kelių niekas nevalo. Penkerius metus praleido atsiskyręs nuo visų ir nuo visko. Kol suprato, kad vienintelis dalykas, be kurio negalėtų gyventi, yra Vilnius... Kaip sako pats autorius: „Dabar gyvenu paprastą gyvenimą ir dirbu paprastą darbą. O rašymas... Rašau nuo vaikystės, bet rimtai to ėmiausi prieš šešerius metus ir, ko gero, šio bjauraus įpročio neatsikratysiu dar ilgai.“