Prieš mirtį motina savo dukrai palieka paslaptingą dėžutę. Kai po daugelio metų Katerina atidaro mamos dėžutę – Prisiminimų dėžutę – randa joje keistų, visai netikėtų daiktų, rūpestingai suvyniotų ir sunumeruotų, tarsi užuominų į kažkokią vieną didelę mįslę. Katerina nepažinojo savo mamos, bet idealizuotas jos įvaizdis, kaip „tobulos“, gražios ir talentingos moters, kokią ją prisimena artimieji ir šeimos nariai, lydi mergaitę visą gyvenimą. Aiškindamasi mįslingos dėžutės paslaptis Katerina grįžta į motinos praeitį ir sužino jos gyvenimo istoriją, iš kurios paaiškėja, kad mama buvo kur kas sudėtingesnė, įstabesnė ir net pavojingesnė asmenybė negu pasakoja šeimos legenda. Labai savarankiška ir egocentriška Katerina sykiu atskleidžia ir netikėčiausių tiesų apie save pačią.