Sei Shonagon „Priegalvio knyga“ pasirodė paskutiniame dešimtojo amžiaus dešimtmetyje, Hejano epochoje (794–1185m.), japonų kultūros klestėjimo metu.

Nors parašyta prieš tūkstantį metų. „Priegalvio knyga“ japonams šiandien yra kalbos grynumo pavyzdys ir iškiliausias literatūros perlas, parašytas džiuihicu stiliumi. Išvertus paraidžiui, džiuihicu reiškia sekti teptuką. Kitaip tariant – aprašyti viską, ką sugalvoji, ką pamatai, pasikliauti tik širdimi.

Japonai suvokia, jog viskas, kas supa žmogų turi gilią prasmę ir neturi likti nepastebėta. Užrašyti netikėtą mintį ar prisiminimą, aprašyti buities sceną ar rimtus pamąstymus apie gyvenimą, apie žmones, rašyti lengvai, neprisiverčiant, tarsi poeziją – štai kas yra džiuihicu.