Tai naujo tipo lietuvių kalbos gramatika, pristatanti kalbos gramatinę sandarą funkciniu aspektu. Į kalbos gramatinę sistemą žvelgiama kaip į kalbos išteklius, leidžiančius kurti prasmes vartojant lietuvių kalbą kaip susižinojimo, bendravimo priemonę. Tai gramatika, skirta kalbėtojui ar rašančiajam tekstą, kuriančiam kalbą. Gramatikos adresatas – įvairių lygių, bet labiausiai – pažengusiųjų ir mokančiųjų lietuviškai lygio mokiniai, kurie jau geba lietuviškai bendrauti, bet stokoja bendro gramatinės sandaros vaizdo, gramatinės sinonimikos. Gramatikoje stengtasi itin pabrėžti tokius gramatikos dalykus, kurie sudėtingi kitakalbiams, kurie nelengvai išmokstami, kuriuos vartojant pasitaiko tipiškų klaidų.