Ji – poezija – lyg prieskonis kasdienybėje, toks subtilus, gilus, perkeičiantis ir leidžiantis mėgautis. Toks būtinas, kad jei jo nėra, pasijuntu nepilna, nepagirdyta, nepamaitinta kažkuo būtinu, todėl bėgu ir ieškau, susikuriu erdvę Jai ateiti. Tik švelniai, visiškai atsidavusi ir išdrįsusi apsinuoginti galiu pasikviesti arčiau.