Ponas Paukštis pamanė, kad smagu būti kuo nors kitu – rožine pagalvėle, o gal ežiu ar Sniego seniu. Tačiau pabandęs apsimesti morka ar pagalvėle, jis nusivilia, o galiausiai sutikęs Paukštytę supranta, kaip gera būti tiesiog paukščiu.